pradi
 

















 
 
 
 
 Gruodio ARTUMA: Gimimo laukime... apie Meil ir neapykant
 
 

Gruodis – tai ne tik nauj liturgini met pradia, bet ir artjantis kalendorini met pabaigos laikas, paskatinantis mogaus prigimiai taip bding savo laikinumo apmstym. inoma, ir „Artuma“ advent pasitinka i svarstym rimtyje. Taiau, primenama numeryje, iuo simboliniu met laiku, laukdami ir ruodami dvasi Kristaus Gimimo ikilmms, nors ir suvokdami emikosios egzistencijos trumpum ir trapum, neturtume pasiduoti lidesiui. Juk svarbiausias gyvenimo statymas, pagal kur bsime teisiami, – tai Meils statymas. O kuriame meils kelio etape esame mes? Gilintis galima kartu su gruodio „Artuma“, adventas – tinkamiausias susimstymui laikas.

Šio numerio svarstym atramins temos – Meil ir neapykanta. Bet „Artuma“ nebt „Artuma“, jei nepateikt savo skaitytojams etini iki. „Ar meilje gali bti neapykantos?“, – klausia kun. Artras Kazlauskas, kalbdamas apie atleidimo ibandymus. „Myli ar nekenia savo vaik emigruojantys tvai?“ – gilinasi seneliams auginti palikt vaik gyvenim Gedas Malinauskas. Kokia ateitis laukia Lietuvos eim? Konferencijos „Šeima – Banyios ir valstybs pamatas“ komunikate primenama: „Meil yra asmeninis sipareigojimas ir visikas, laisvas atsidavimas, apimantis ne vien laisv asmens iniciatyv, bet ir pareigos dimensij, – jame meils pasidalijimas su sutuoktiniu ir gyvybs perdavimas sudaro visum. Tokia meile grsta santuoka tampa asmens brandumo rodymu, nes tik brands asmenys geba sipareigoti ir kurti tvirt eim, bendruomen ir valstyb.“

Kun. Danielius Dikeviius aikina meils prasmes Biblijoje: mylti – tai ne tik savo artimui nedaryti nieko bloga, tai reikia ir aktyviai daryti jam gera! Ir daryti tai ne vadovaujantis savo mogiku supratimu, bet sekti Kristumi, kurio Meil kaip a jus myljau visikai ir tobulai pranoksta meil kaip save pat. Apie Jzaus pavyzd ir steigtj Meils sakym kaip akibrokt primena ir Tomo Vilucko tekstas: Senojo Testamento originalo tekste odis „artimas“ reik judj, giminait ar kaimyn, tad i taisykl nebuvo taikoma pagonims (i buvo galima ir neksti). Taiau, pasirodo, Meils ir neapykantos opozicijoje (neapykant juk iek tiek gebame atpainti…) siterpia visikai netiktas rakursas, skatinantis naujai velgti savo gyvenim, savo elges: pasak pal. Jono Pauliaus II, Meils prieyb yra ne neapykanta, bet vartojimas. Jam antrina ir Simonas Bendius, primenantis, jog Meil – ne koks produktas, bet kelion.

„Artumos“ skaitytojams jau gerai pastamas Christopheris Westas tsia Jono Pauliaus II Kno teologijos aikinim. Šio numerio akiratyje – fizinio intymumo riba, leistina draugaujant ir susiadjus. Pasak jo, be Kristaus visada liksime strig egoistiniuose polinkiuose, protyje kitus vartoti ir i neinojimo toliau bsime link tai klaidingai vadinti „meile“. Na, o santraus ir tyro elgesio santuokoje pavyzdi toli iekoti nereikia: meilaus sutarimo galime pasimokyti i Stasio Šalkauskio ir jo monos Julijos gyvenimo.

„Mylk! O kita bus pridta“, – savo straipsnyje sako Dalia Luknien, tikinti, jog tvirtai tikintieji ir mylintieji ir emje ras…Dievo karalyst! Kitaip tariant, Meil – visada vaisinga; apie tai primena ir kun. Kstuio K. Briliaus tekstas eimoms. Tradicikai psicholog Zita Vasiliauskait negaili gyvenimik patarim: kaip neapykant atpainti ir kaip nuo jos apsisaugoti, o svarbiausia – ivengti neapykantos sau, nepasitenkinim kai kuriomis savo savybmis inaudojant kaip stimul jas pakeisti patrauklesnmis. Praktiniais patarimais ir toliau skaitytojus gelbsti gydytojas Petras, kart apie fizines klitis meilei. Moterys dalijasi mintimis apie kdikio gimim; Paul Lemoine – savo patirtimi aukljant vaikus pasitikjimu ir drsinimu.

Ms Dievas yra Tvo, Snaus ir Dvasios bendryst, tad mogui, sukurtam pagal Jo paveiksl ir panaum, labiausiai dera bendrauti. O ar gali bti stabesnis laikas bendrauti nei v. Kaldos? Tad bendraukime ir diaukims, laikui atjus. Lai gimsta ir auga Dievo Karalyst mumyse! rodykime savo meil Dievui myldami mones!

Rta Lazauskait

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi